vaikas

vaĩkas sm. (4) KI421,685, KGr112, Sch 133,142, L, Š, Rtr; SD116,28, SD283,549, Sut, I, BzB337, LsB187 1. R, R85,223, , 112,297, LL29 tėvams sūnus ar duktė: Tas tėvas turi daug vaikų̃ K. Bit jam daugis vaikų̃ Zt. Visas džiaugsmas su vaikaĩs Aln. Džiaugiuos tais anūkais da labiau kaip su savo vaikù . Turėsi ažumainą – auga vaĩkas Klt. Žmogus laimingesnis daugiau vaikų̃ užsiugdęs Mlk. Kaip mun gerai: vienas vaĩkas pry šono, kitas pry lovos galo Lkv. A vaikų̃ mažų daugel turi? Kr. Skalsina kaži ko, vieną vaĩką tetura Krš. Vienas vaĩkas [būva] ai labai geras, ai labai blogas Dglš. Manimp devyni vaikaĩ buvo: keturi sūnai ir penkios dukteres Lz. Tik pirmas sunku, o paskui vaĩkas vaĩką auklėja Ob. Kai sveikas vaĩkas, tai nenumanai, kap užauga Dglš. Du vaikù buvo: vienas py mokslo, kitas py karvių Sg. Mes brolėnai, tikrų brolių vaikaĩ Aps. Nepakrikštija vaikų̃, gyvuliai pasilieka Avl. Keturioleka vaikų̃ gimdžiau, devynis buvau užsiauginusi Nmk. Aš vaikùs labai lengviai gimdžiau Rod. Ot drūta žmona, ana i vaikaĩs nejučiom perserga Str. Kai kadai dešims kokių vaikų̃ – moteris sveika kai ropė Švnč. Padabot nėr in ką: mažutė, sudžiūvus kaip skepetėlė, o vienuolikos vaikų̃ moma Slk. Iš pažastės ne vienai vaĩkas neiškrimta – kenta visos Rdn. Nėščia moteris negalinti sėsti į vežimą atbula – vaikas gimsiąs atbulas LTR(Srj). Dar joj pirmutiniu vaikù vaikščiojo Vlk. Trys vaikaĩ yra, ketvirtasis kelė[je] (laukiamas gimstant) Slnt. Pastojo trečiu vaikù Mžš. Tiek metų vaikų̃ neturėj[o] – kiba dar̃ inmetė kas? Krok. Man vaikų̃ nebuvo Dgp. Pati verkia su dum vaikum̃ palikusi našlė J. Matai, mūso tėvo buvom dveji vaikaĩ Kl. O jug nei vaĩko nė vieno neišritino (nepagimdė), nei nėko End. Vienas vaĩkas iškrenta, tuo kitą užraugia . O kai pupos viens palei kitą tie vaikaĩ tik ritasi Slv. Du metai ir du vaikaĩ – ar ne per reta? (juok.) Pv. Vaĩkas prie vaĩku – kada jai dirbt?! Mžš. Tankūs vaikaĩ, vaĩkas in vaĩko Klt. Tai vaikaĩ tankūs: tas paskui tą Pls. O kas iš to gero – vaikaĩs apsikriovė End. O kur buvo, ka ponai būtų apsipylę vaikaĩs? Btg. Vienas vaikas ant rankų, kitas sterblėj Dkš. Buvo vaikų̃: vienas nu skreito, kitas į skreitą Ms. Vaikais vedinos, pilvais varinos, puodais nešinos eina bobos pri darbo Šts. Nieko nepadėsiu: užsiaugys, tai žinos, ką reiškia vaĩkas KzR. Ka y[ra] maži vaikaĩ, nu ta [i](tai) kur tad beišeisi? Akm. Momą palikau prie vaikaĩs Pl. Prie vaiko stovėt nėra kada, nors tu mirk! Krč. Darbymetėj su vaikù – tik gaišatis Ut. Maži vaikaĩ aršiau kliudo, negu padeda Ūd. Su tiem vaikiẽm ateina – ką jis te žino, kiek ravėjo Pbr. Šienpjūtė (daug darbo) su tiek vaikų Jdr. Tų vaikų̃ buvo gyvas kelmas Skd. Par juos vaikų̃ – skruzdėlynas Klt. Lizdą vaikų̃ turi Žrm. Šeimyna – glėbys vaikų̃, vienas až kitą mažesniai . Ir vaikų̃ malkelę tura, da mažų, nieko kito netura Yl. Tai vaikų̃ – kai dvare barščių! Slv. Lyg kralikų čia pas tave tų vaikų̃ Rmš. Turi vaikų kaip pipirų LTR(Zp). Jo vaikų̃ kaip pupų Bgs. Vaikų̃ – ką šunie blusų NmŽ. Ana kapa vaikų apsikrovus Tr. Čia vaikų nebrangu (yra kiek reikiant) J.Jabl. Vaikų̃, vaikų̃ – devynios eilės apie pečių! Klvr. Kiek pečiaus čerpių, tiek mano vaikų̃ JD222. Suklosto visus vaikùs močia i pati eina gult Klt. Močia tik sudeda akis, vaĩkas surinka, ji ir vėl gyva Skrb. Tep išveikia vaĩkas, neturiu kur dėtis Klt. Ana ažu šitų vaikų̃ nepakelia rankų Klt. Vaĩkas da toks tebė[ra] ant rankelių nešiojamas, ir ana jauna mergelikė Jdr. Jy man vaĩkas gali būt Antš. Vaĩkas pažasty (dar mažas) – užduodavo linų raut Všk. Vaiką junkiant reikia ant akmenio atsisėst, kad būtų stiprus ir kietas LTR(Brž). Nujunkė vaĩką i atvežė – ūginkit Ps. Parvežė, trenkė vaikùs, o tu, motu, augyk, kad nori Krkš. Dabar tai vaĩku susibezdėt neduoda – tuoj daktarą kviečia Slm. A, tokia pliurpalas ji jau: vaĩkas nusičiaudėjo, o ji galus darose Jrb. Vaikaĩ ne mušti, nei junkyti liko [i](tėvas anksti mirė) Asv. Būdavo, nešu bandelę, man kvepia, aš vaĩku nešu kaip paukštė Kvr. Daboji vaikùs nuo ligų kap kurkiukus nuo lietaus Švnč. Sudegėm, vaikaĩ mažiukai. Klaime susinešiau vaikeliùs kaip paukščiukus Str. Vaĩkas tas jų kaip iš akies trauktas – grynas tėvas Sk. Ale galgi vaikaĩ po tėvais nusduoda Mlk. Abu vaikaĩ kaip sukirpti [i](vienodo ūgio) Ktk. Vaikaĩ jos eina par laukais Klt. Mano vaikaĩ nelakstė kap dar̃ po gatves dyki Stk. Kur girdėta, kad vaikaĩ tėvų neklausytų! Slv. Kuo vaikaĩ išaugs nebaudžiami? Lp. Vaikai yra baudžiamuoju J.Jabl(Als). Vaikas yra valdomuoju, vaikas yra mušamuoju A.Sal. Vaĩkas tebėra pamokomuoju Skd. Vaĩku nereik duot valios, vaĩkas proto da neturi Bsg. Neveizėsi vaikų̃, paaugs – cieli velniai [bus] Žr. Kai augina kaip vaikùs, tai ir užaugina, o tik paleisk – ir eis par kalnais Slk. Turėkit vaikùs kaip an šniūro Kvr. Seniau, būdavo, vaikaĩ, kad ateis svetimas žmogus, kad nešis savo vieton an pečiaus Ob. Dabar nebežiūria ir vaikaĩ, lenda didžiųjų kalbon Slm. Ot tai vaikaĩ – motinai akis drasko! Kair. Žmonių nelaimė, Dievo bausmė toks vaĩkas Ps. Ale tu jejem, kai augo, buvo vaikaĩ kaip vaikaĩ, kas čia pasidarė?! Slm. Kol da vaĩkas pri tavęs, sakyk, ka tavo, o paskiau… End. Kai neženoti – vaikaĩ, o kai apsiženyję, jau ne vaikaĩ Trg. Vaikaĩ prasmokina ir išbėgioja iš namų Užp. Mano daug vaikų̃, visur jie pakrikę Stk. Išsimėtė vaikai po visus kraštus Btg. Vaikai kaip ančiukai – reikia jais rūpintis, iki visai užauga . [V]andeniu vaikų̃ nepapenėsi, reiks eiti duonos uždirbti Akm. Savo vaikams druskos už sviestą ant duonos tepa K.Donel1. Ji tiek gera buvo, visų vaikų̃ vaĩkas Pnd. Buvau aš visų vaikų̃ pati mažoja Skp. Vaikų̃ eilė̃s aš paskutinis Dg. Jauniausias vaĩkas jau dešimtų metų LKT210-211(Lbv). Mano vaĩkas turi penkiasdešimt metų Nj. Vaikaĩ suaugo, patys i ažsidirba Smal. Vaikaĩ išej[o] an savo duonos LKT383(Mrk). Vaikaĩ jų jau iš savę gyvena Grv. Mano vaikaĩ išsupti, išmiegoję [i](užaugę, šeimas sukūrę) Plv. Vaikaĩ sau, o tu i paliekti atskiresnis Slnt. Kap išeido vaikaĩ, tai aš kap kapuosen (labai liūdna, sunku) LKKXIII124(Grv). O ko vaikaĩ sulindo miestuos – dabar ir žiūri iš tėvų Mžš. Vaikaĩ turi užlaikyt tėvus LKT198(KzR). Tie žmonys išejo pri vaikų̃ karšinties Šts. Nematyk, negirdėk – i pagyvensi pas vaĩką, turėk kantrybę Sdb. Ant vaikų̃ pamato gal aš prasėdėsiu (vaikai iškaršins) Erž. Vaikuosà gyvena nūnai LKKIX194(Dv). Visko turiu, vaikuõs gyvenu Rmš. Prieg vaĩki gyvenu LKT373(Btrm). Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartykit kai pirštinės! Erž. Vaikè, nelįsk kur nereik! Plv. Vaikaĩ, į kelnes neveizėkiat, veizėkiat, kad pastogę turėtų (tėvas pataria dukterims) End. Tą savo vaiką teip greit nora iškišti (ištekinti) End. Geras vaikas, tyli, rami, darbi, ko bereikia Žem. Brolių vaikai, seserų vaikai, seserėnai B499. Še, kiek čia truko, o jau vaikų̃ vaikaĩ Jrb. To pakaks ir vaikų̃ vaikám Ds. Jau mano vaikų̃ vaikaĩ su vaikaĩs, kiek aš čia da gyvęsiu Jd. Po jo galvos jo vaikaĩ ir vaikų̃ vaikaĩ čia gyveno Sch241. Jau vaikų̃ vaikaĩ išėjo, nebe tie vardai, viskas nebe teip Skrb. Mun vyras liuob teip sakys: tavie nebūs kumet mirti, tu norėsi pamatyti savo vaiko vaiką, pasku to vaiko vaiką, pasku to, – būsi i būsi End. Tavo vaikas nebuvo toks menkas, ka mirė, kaip munasis, ka išgijo (juok.) Lkv. Vaikaĩ savo vaikùs augina, nėr ko iš jų norėt, ka padėtų KzR. Ketvertą vaikų̃ susgyvenau LKT343(Ml). Buvo du vaikaĩ prigyventi su kitu Akn. Mergose turėjo vaĩką su juom Grnk. Mergaitė tarnavo pas tokį ūkinyką ir, žinai, prigyveno, paliko su vaikù . Buvo anai įtaisęs vaĩką End. Ana buvo jau vaĩką pasigavusi Yl. Muno amžiuo, ka jau merga vaĩką įgavo, buvo didelis bjaurumas Jdr. Tų mergų neliūb būti girdėti su vaikaĩs Jdr. Galėjo mergą gauti, ne – pasiėmė su vaikù End. Mergom ko vozotis – da vaĩką susvozos Adm. Tik neparsinešk vaĩką skreite taip belakstydama DūnŽ. Ka jau būtumiam norėjusios, būtumiam visos vaikùs parnešusios Trk. Va tai tau! Susigriebė vaĩką i parvažiavo tėvam an galvos Skrb. Anta sterblės vaĩkas sėdi – kur dėsies Drsk. Ko jam trūksta; a jis koks mergos vaĩkas, a jis koks apsivogęs?! Mžš. Įsikando: mergos vaĩkas, mergos vaĩkas – ar tai gražu? Kair. Gautinis, mergautinis vaĩkas NdŽ. Ar aš ne baltas, ar ne raudonas, ar ne tėvelio vaikas? Ppr. Jok sau, berneli, kur nori sveikas, negi del tavęs čia mano vaikas LTR(). Nudavei dukrelę, nudavei vaikẽlį už šimto mylių, už žalių girių (d.) Ss. Dukrele, vaikelėli, kieno žirgelį šėrei? LTR(Ktv). Lieka vaikai nuo tėvelių, lieka sesės nuo brolelių LTR(Rk). Nelaimingas tas vaikytis, kurs tėvo motinos nebetenka J.Jabl. Vaikeliùkai mažūs paliko, tėvą išvežė Ps. Paliko vaikeliùką trijų metų Žr. Gal norės šilto pieno ar tam vaikùtui, ar sau Stk. Ir išsiskubino namo, ir ažmiršo mažutį vaikiùką lopšy Mlk. Tėveliams išmirus, viens vaikužė̃lis liko an svietužio Jrk102. Tylėk tylėk, vaikužėli, tylėk, sūnužėli V.Krėv. Kaimynas ejo bobos parvesti, vaikùkas tatai ketino gimti ano Jdr. Mun kaip par langą numesti vaikiùkai (nebuvo vargo) Skdv. Visi turi po vieną, po du vaikáičiu Vlk. Ma[no] vaikùlis gražulis, o ta[vo] kai mazniulis Rod. Tokį vaikulelį negaliu dar į paganus leisti, lai paaugai Plng. Ot išsiauklino vaikelė̃lį kap šetoną Arm. Daba tie vaikãliai neužkenta tėvų Yl. Pirkčia sūneliui, savo mielam vaikeliui, ristą žirgą LLDIII61(Ukm). Cit cit, sūnuti, cit cit, vaikuti, nepulk tu jaunas ant rūpestėlį LTR(Vad). Ei čiūčia liūlia vaikytė̃lį, mažiuką, mažą, nedidelį JD844. Septynetas vaikùlių, vienas neažuveiksi Dv. Liuli liuli mielulį, mano mažą vaikùlį (d.) Rod. Paklaus vaikíep, kur moma nue[jo] LzŽ. Nuejau aš vaikum̃p LzŽ. Vaikum̃p visa paprostu (baltarusiškai) ūtarijom Lz. Aš vaĩku prisakiau Plm. Duoj vaĩkuo valgyt Grv. Anas su vaikãmi vienas Nmč. Paliko jisai našlys su dvejiem vaikẽliam (ps.) Brž. Abudums vaikums (gen. du.) nėr KlbIX104(Krtn). Vaikãmu [darbas] eina kap iš dūmo LKKIX194(Dv). Sirgo po vaĩki LKKIX218(Dv). Po vaĩki tai žvakę rankoj turia Kls. Po vaiki ateina pirtin Kb. Po vaĩkui mirė jo močia Ktk. Du vaikù, vaikùdu LD203(ž.). Ale ką mislijo Ievutė, tavo pačiutė, kaip jos pirmas vaĩks užgimęs klykti pagavo K.Donel. Moteriškė …, kad pagimdžia vaikẽlį, jau notmena [i](neatmena) sopulio drin džiaugsmo, jog žmogus ant svieto užgimė DP212. [Gimdytojai] daugiaus apie gerą užauginimą vaĩkamus saviemus terūpinies, o neg apie lobius DP566. Idant [gimdytojai] vaikẽliamus saviemus gerą pavaizdą padavinėtų DP64. Tu, žmogaus vaike, bes tari šius kaulus vėl atgysiančius? BBEz37,3. Ir regėjo Ephraemo vaikus iki trečios eilės BB1Moz50,23. Todėlei prisiekiam Dievui, jog tu nei man, nei mano vaikams, nei mano vaikų vaikams pikta nori daryti BB1Moz21,23. Ponas kariaus priš Amalek iki vaikų vaikams (visadai alba amžinai) BB2Moz17,16. Tie vaikai pirmagimiai buvo afieravoti MP88. Vaikuosamp gaišta MP62. | sf.: Ma[no] vaĩkas, o graži, o didžiulė – kap obuolys! Vrn. Jei neklausai, tai tu pas mane paskutinė vaĩkas Pv. Pažįsta tėvą, krykštauna to vaĩkas Drsk. Mazginys tenai, prapuolė vaĩkas už tokio išejusi DūnŽ. Jauna vaĩkas tebėr Slnt. Gera ana vaĩkas, padeda tėvams, ne palaidūnė Rdn. Reikėjo vargti visu keliu, ne ėsti nebuvo ko duoti tai vaĩkuo Rnv. Aš paskutinė vaĩkas esu Vrn. | prk.: Matute, matute tu Lietuva, sukelk vaikus susnūdusius LMD(Sln). Mylimieji mano vaikeliai lietuviai nebeklauso mano balso ir žabangos lenda. Meta mano kalbą, ė svetimų tverias A.Baran. Lozorius šiame sviete vargdienis, ubagas buvo, aname vaikas Dievo BPII200. Nesa kurie dvasia Dievo yra vedami, tie yra vaikais Dievo VlnE96. Prisakysiu vaikamus (vaikamp) Izraelio BB2Moz25,2. Ir davė jiemus prisakymą vaikump Izraelio ir Pharaonop BB2Moz6,13. Par krikštą žmonės pasidaro Dievo vaikaĩ Sdb. To paties Dievo vaikaĩ ir rusai, ir mes Ūd. ^ Gražus kai laumės vaikas LTR(Km). Baltraudonis kaip Abelio vaikas Up. Razumnas kaip žydo vaĩkas An. Purvinas kap čigonės vaĩkas Vrn. Vaikaĩ jos gražūs, visi kaip agurkai Šmn. Vaĩkas kai burbolas, auga gerai – ana in jo stovi Klt. Jos vaĩkas kaip kleckas, net gražu pažiūrėt Jnš. Jųjų vaĩkas kai moliu nutėkštas (riebus, gražus) Erž. Prisigavo kap merga su penktu vaikù Dkš. Ko liūdi kaip merga po vaĩkiai? Ds. Kas kuoj džiaugias, o mamos – vaikaĩs Srj. Džiaugiasi svetimais vaikaĩs, kad negali savais Jnš. Nuo šunio ir nuo vaĩko nieko nenuslėpsi Ds. Be šunio namai kurti, be vaikų̃ – žabali Aln. Namai be vaikų – it varpai be širdies Pt. Namuos vaikẽliai kap varpeliai Dkš. Neramu be vaikų̃ – kaip sausas medžias Aln. Kaip ir negražu be vaĩko – kai žydas be maišo Aln. Netura nė vieno vaĩko – netura kryžiaus Krž. Daug vargo su vaikais, dar daugiau – be vaikų LTR(Gdr). Vaikas – vargas, o be vaĩko nėr gyvenimo Lk. Bėdos be vaikų̃, bėdos su vaikaĩs Žmt. Mažas vaĩkas – džiaugsmo liga Všv. Turit vaĩką – turit džiaugsmą Dg. Bus vaikų, bus ir vargų LTsV154(Grk). Kur vaikeliai, te i vargeliai Ml. Daug vaikų̃ – daug bėdų Plšk. Vienas vaĩkas – viena bėda, du vaikù – dvi bėdi LD205(Lkv), Trk. Kieno vaikai, to ir vargai (rūpesniai S.Dauk, Sch101(Rg)) VP24, M. Mūsų vaikai – mūsų vargai Žem. Maži vaikai – maži vargai, didi vaikai – didi vargai B, 300, J.Jabl. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli – širdį graužia LTsV158(Jnš), Vl. Maži vaikai – kuprai sunku, dideli vaikai – širdžiai skaudu LTR(Ds). Mažas vaikas motynai kelius spauda, didelis – širdį Lk. Maži vaikaĩ skreitą drasko, dideli – širdį End, Vdk. Maži vaikai tėvams į skreitą šika, o dideli – ant galvos LTR(Vdk). Vaikaĩ, kol sterblėj laikai, iš sterblės paleidai – tai jau ne vaikaĩ Šk. Vaikai, kolei ant rankų laikai, kai paleidi – nebesuvaikai LTR(Sv). Tol vaikai, kol po sparnu laikai; paleidai – ir gaudyk vėją laukuose LTR(Srd). Vaikaĩ – kol glėby laikai Sl. Vaikai, vaikai, kolei sterblėj laikai; kai ištruks iš sterblės, nepavysi kai varlės LTR(Srv). Vaikas nu skreito – jau jo nebsugaudysi Pj. Vaikai vaikais, kol pas tėvus LTR(Zp). Be laiko nebus vaiko Ds. Bus laikas, bus i vaĩkas (sakoma nekantraujančiam) Pn. Ateis laikas, bus (pareis Prk) ir vaĩkas Snt. Vaĩkas tai para (laiku), krikštynos ne para Grv. Greitas darbas – kreivas (aklas Skr) vaĩkas (skubant gerai nepadirbama) Vlkv, Slv. Gimė vaĩkas, gimė ir jo dalis Ps. Yra vaikas, bus ir jo dalia (Kp). Dievas davė vaikus, Dievas duos ir vaikams III386. Vaikai maži, pati graži – dirbt nėra kam! Sml. Vaikas ant rėplos, tėvas ant lazdos Trg. Pilvas sopa, o vaikai ropa Rd. Svetimi vaikaĩ greit išauga Pls. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnia B781. Vaikai del skiedelių, tėvai del vaikelių LTR(Brž). Tėvams darbas, vaikams miegas A.Baran. Vaikas – ne avelė: nedaboja nei puodan, nei aruodan Prng. Vaĩkas ne paršas, garde nepalaikysi – reikia žiūrėt PnmR. Vaĩkas ne šunukas, prižiūrėt reikia Vlk. Vaĩkas ne viščiukas, nenusuksi sprandžiuko Ktk. Vaikas kaip ugnis saugomas Tr. Tarp dvijų auklių vaikas be galvos VP46. Tarpu dviejų momų vaikas be nosies LTR(Dkšt). Ar ne vaikai tavo verkia, kad namo skubinies? KrvP(Švnč). Dėl vaikų̃ galėk, dėl giminų turėk Ps. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti B. Vaikas obuolį kremta, bet tėvui dantys atšimpa PrLXVII27, B, B781. Vaikai ėda, tėvams dantys dyla LTR(Vdk). Tėvas pen vaikus žuvimis, o vaikas tėvą šunimis Pr LXVII23. Tėvai valgė rūgštas vynuoges, o vaikams iš tų atšipo dantys BBEz18,2. Vaikų darbais tėvo galva žilsta III384. Tėvas tėvu palieka: jam vis už savo vaikus galva sopa PnmR. Dėl vaikų tėvam reiks peklo[je] degt LTR(Pn). Mokyk savo vaikus anglis krimst, šakaliais (šakalius) šikt B807. Moma gal devynetą vaikų adata išpenėt, o tėvas nė šešiais žirgais vieną B780. Motina įbruka krūtį, ale išminties neįbruka vaikams B780. Ne visi vienos momos vaikai B, B780. Moma primanyt, tai dūšią vaĩkui indėt Dglš. Motynos širdis oi plati vaikams! Krš. Vaikas tėvo kišenės įsikibęs (tėvo išlaikomas) Tr. Tėvams nuplyšta kišenės vaikams benešant, o vaikams – nu tėvų beslepant Lk. Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami LTR(Kp). Iš to vaiko nieko nesusikrėsi (neturėsi naudos) Tr. Mainai varnams, priedai vaikams (mainydamas nepraturtėsi) B. Viena ranka vaikám duodi, kita ranka iš vaikų̃ imi Ps. Kas duos ubagui vaĩką? (sakoma negalint ko turėti) Lkš. Savi vaikai – su sparnais, svetimi – su ragais LTR(Km). Ar svetimas vaikas, ar akėčių kuolas – tai vis tiek IV509. Nerūpinkias apei svetimus vaikus S.Dauk. Su savo vaikù barkis ir už stalo sėdėk, o su svetimu baisu ir už durų Krok. Kad svetimas nepadės dirbt, nei pikta, nei markatna, o kad vaĩkas nepadės, tai širdis sopės Ob. Kožnas tėvas po savo vaikù krypsta, ne po svetimu Mžš. Neaugintas – ne vaikelis, nelakintas – ne šunelis LTs V154(Vrn). Negimdytas – ne vaĩkas, nelaižytas – ne veršis LKKII120(Škn). Nedėtas – ne kiaušinis, neperėtas – ne vaĩkas Erž. Ko pamotė vaikùs mylės: vaĩkas negimdytas, šeimyna nesamdyta Lk. Vienas vaĩkas tai ne vaĩkas Plv. Jei vienas vaĩkas, tai tep kap nė vieno Vrn. Kad vienas vaikas, tai geriau nė vieno Švnč. Vienas vaikas šeimoj – prapultis Šmn. Vienas vaikas išaugo paikas LTsV154(Šl). Giriamas vaikas visuomet paikas KrvP(Jz). Jeigu vienas vaĩkas, tai anas kap stulpas (vienišas) Pls. Kai vieną vaĩką turi, tai kai vienus marškinius: nori skalbt, tai lieki nuogas Raud. Ar vienas vaĩkas, ar vieni marškiniai Šmn, Vrn. Ar tu turėk vieną vaĩką, ar penkis, vis tiek sopės [kuriam mirus] Vrn. Kiek vaikų̃ turėk, amžiaus gale vis tiek vienas liksi Krš. Vienas vaĩkas – auksas, ale iš aukso išdygsta ragai! Krš. Vienas vaikas – pilnas pasaulis, daug vaikų̃ – pilna stuba Plšk. Dieve duok, kad ir pulkas vaikų bus, kad geri bus, nežinosi kur sviete esančių, o kad ir vienas, o netikęs bus, tai to vieno bus pilnas svietas PrLXVII1, B281. Jau kiti laikai, kiti vaikaĩ Kb. Auga vaikai, mainos laikai Tr. Kokie laikai, tokie vaikaĩ Mlt. Geri vaikai, geri laikai LTR(Jnš). Koks tėvas, toks ir vaĩkas Pln. Kokia moma, toki vaikaĩ Ml. Kokie tėvai, tokie vaikaĩ , Snt. Gerų tėvų geri vaikai Sln. Kokius kas išaugino vaikus, su tokiais ir džiaugsias VP25. Geri vaikai – tėvams džiaugsmas, blogi vaikai – tėvams rūpestis LTR(Jrb). Vaikas visuomet ateina tėvo pėdomis LTR. Motynai vaĩkelis, kitims velnelis Krš. Gudresnis miesto veršelis, negu kaimo vaikelis LTR(Lp). Sodžiaus vaikelis, miesto paršelis LTR. Kam toks, kam anoks, o mun – vaĩkas Sd. Vis tiek vaĩkas, nuo širdies nutrūkęs Aln. Vaĩkas širdy užaugintas Tr. Ar karalienės, ar kavolienės vaikas – vis tiek vaikas LTsV155(An). Man visi vaikaĩ – tai tas ar tas pirštas Tr. Yra sakoma, ka i pakartas, vis muno vaĩkas Krš. Tėvam visi vaikai lygūs Sv. Bile kieno buleliai, kad tikt mano vaikeliai (taip atsako moterys, paklaustos, ar jų vaikai) CII1123. Motyna miršta – vaikai skysta, tėvas miršta – kerčia krypsta Šv. Gi visi esam žmones, visi tėvo vaikaĩ Prn. O visi motinų vaikùčiai, ma[n] visų gailėjo Snt. Visi vaikaĩ tėvų, ne žvėrių Kb. Vaikas iš kelmo tai neišaugo, o iš tėvų Mrc. Žmonių vaikaĩ tie kuliganai, iš niekur nenusileido Brb. Vaĩką bausk ir priglausk Kp. Glostomas vaikas išeina šunim šėko pjaut Grž. Lepinamam vaikui ragai dygsta PPr152. Vaiko nelepink, bet prie darbo pratink LTR(Jnš). Nelepink vaikus: su rykšte nenuvarysim į kapus, su pyragu neparvadinsim ST591. Vaĩkas neažaugs neluptas, nei bartas LKT312(Rk). Laikysi vaiką valio[je], pats būsi nevalio[je] Kltn. Vaikas už piktą jei nebus bartas, taip dirbs paaugęs, kaip rodė pakartas S.Dauk. Mylėk vaiką kaip dūšią, krėsk kaip grūšią Škn. Vaiką mylėk kaip akį, o duok kaip šuniui (kirsk kaip kirmėlę Užp) Žem. Sakyk pamokslus savo vaikam, ne man Msn. Dėl vaikų̃ ir dėl vištų nespėsi rieties Vkš. Ko nesakai – vaikai bus niemkos Švn. Tėvai, tėvai, veizėk – tavo vaikaĩ ir muno vaikaĩ mūso vaikùs muša (juokiamasi iš susivedusių vaikingų našlių) Slnt. Pasijuokit iš savo plikų vaikų, ne iš manęs! LTR(Vlkv). Ubagai į vaikùs, ponai į turtus Mrj. Kur daug vaikų, bus kunigų ir ubagų LTR(Grv). Vaikų kai pupų, o duonos nei plutos PrLXVII27, B, B279, N. Vaikus negal apkarstyt (daug vaikų, negali visų aprengti) PrLXVII27, B. Daug vaikų, daug tėvemūsų ir daug stukelių duonutės KlvK. Kad vaikas neverkia, motinai nerūpi Sch101(Rg). Kai vaikas miega, ir tikra motina vaikui nesiūlia valgyt Tr. Vaikas nerėkia motinai parvirtus LTR(Šš). Geriau pas blogą vyrą, neg pas gerus vaikùs RdN. Vaĩkas auksinis, vyras šiaudinis Vrn. Verčiau vyras šiaudinis negu vaikas auksinis Jz. Vaikai – Dievo rasa, vyras – iki grabo LTsV148(Ldvn). Pas vaikùs tik svečiuos Sug. In vaikùs tik in svečius nueisi Stk. Vaikų̃ duona karti, negal nuryti Krž. Vaikaĩ vanagai, kame y[ra] tėvo piningai? – Klėtė[je], rėtė[je], uždurė[je] End. Velnias negriebia (negreibs Rdn) savo vaĩko (apie chuliganą, girtuoklį) Ds. Dėkuo, kišu vaĩkuo End. Vienos motutės penki vaikučiai ir visi vienu vardu (pirštai) LTsV551(Ign). Motina kaip rezginė, vaikai kaip kankalai (obelis ir obuoliai) LTR. Tėvas tūtlys, motina pampalas, o vaikučiai pabiručiai (žirnis) Kbr. Tėvai paputę, vaikaĩ pasiutę (žirniai ankštyse) JT163. Tėvas sieksninis, motina valaktinė, vaikai sprindinykai (grėblys) Jrg. Tėvas negimęs – vaikas po svietą vaikščioja (dūmai ir ugnis) LTsV468. Tėvas negimęs, vaikas pražilęs Skr. Tėvas dar negimęs, vaikas jau ant stogo Prk. Medinė lova, geležinė boba pasiutusius vaikus veda (šautuvas) LTs V654(Plv). 2. SD50, L24 nesuaugęs, nesubrendęs žmogus; berniukas ar mergaitė: Vaĩkas vyru pastojo KI240. Vaikas suaugo – jau bernas Rm. Tas vaikas suaugo į metus Pkr. Ana senesnė. Aš vaĩkas karves ganiau, ana merga lakstė Klt. Tai reikėjo suaugesnį pasiųst, dabar tokį vaiką siunčia Pg. Geri vaikaĩ – jau po šešiol’kai metų! Švnč. Vaĩku, bėkiatav į lauką trobo[je] nešėlę Slnt. Vaikè, sėskis an žemės Eiš. Aš taũ iš mažumėlės pažįstu, da tu vaĩkas buvai, aš taũ pažinau Svn. Ana buvo vaĩkas, o dabar jau merga Ob. Mun reik paaugties, aš tebesu vaĩkas (sako duktė, liepiama tekėti) Kl. Ale nebe vaĩkas, jau nebe mažutė; kiek aš galėjau būt – kokius dešimtus metus [ėjau] Mšk. Muno Onė jau ciela merga. – O potrus a moka? – Kas ten, vaĩkas dar (juok.) End. Mes buvom būrys vaikų̃ Sd. Aš ejau [už našlio] į vaikų̃ kupetą, nieko neveizėjau End. Nebūtų vaikas, svetimo bijo Krkl. Mat vaĩkas te ir vaĩkas – protas da mažas LKT284(Bgs). Vaĩkas i vaĩkas, žinai, nekoki ta kalba Trk. Užsiemi su vaikù – vaĩkas i paliks vaĩkas Slnt. Dabar vaikaĩ gudresni už senius Brž. Dabar vaikaĩ auga, tai protas pirma eina Žl. Da vaĩkas buvau, kai buvo keturiolikių metų karas Kp. Kad buvau vaikù, baisiai mokyties norėjau Šts. Nė mokslų nepabengsi, kaip būsi be dantų, kad dar vaĩkuo jau skauda Šts. Da vaikaĩs mes, būd[av]o, giedam LKT394(Pst). Vaikaĩs, būdavo, i an barono raiti namo atalekiam Švnč. Aš vaikaĩs par jį buvau Dglš. Mūs daugelis išmirė vaikaĩs Šil. Dabar nuo vaikų̃ pradeda kelnėms nešiot Pžrl. Vaikų̃ tų mažų liūb mirti: veizėk, gieda vaĩką, ką gieda – vaĩką Jdr. Aš tiek pragyvenau, jog net savo metams skaičių pamiršau, ir vis miškuose nuo mažo vaiko V.Krėv. Galva nėr skaudėjusi nu pat mažo vaĩko Krt. Ką ten aš atmysiu iš vaĩko dienų LKT60(Trk). Aš žinau nū mažų vaikų̃ (nuo mažų dienų) Rmč. Mes pažįstami nuo vaikų̃ Dkš. Vyro stuomuo, o iš vaiko metų neišėjęs Žvr. Kad jis dar iš vaĩko amžiaus neišėjęs Mrj. Onutė iš vaikų̃ jau išejus Dglš. Ką tik iš vaĩko, vėl su vaikù Krž. Ne, nebė[ra] ant svieto doros, vaikaĩ vaikùs dirba! End. To i bereik – vaĩkuo vaiko Yl. Galgi vaĩkas vaĩkui lygus Klt. Vaĩkas gajus: kad i serga, greit pragyja Dglš. Tas vaĩkas regiančiai auga . Tai vaikų̃ – kai baravykų iš po lytaus Vdžg. Vaikaĩ augo kai kanapės, gerai Klt. Vaikai tarpsta kai medžiai girėj KlvK. Auga vaikai kai medžiai girioj , D.Pošk. Kitoj vasaroj vaĩkas jau kleivõs Ktk. Vaĩkas smauka pieną kaip didelis Pln. Vaikaĩ an saldimo didliai greiti Žr. Teko tarnaut: ir ganiau, ir prie vaikaĩs teko būt PnmR. Dreba an lazdos, pabus gi prie vaĩko! Žl. Jau geriau karves ganyt, negu par vaikùs būt Užp. Niekas gi neima [mažos našlaitės] nei ganyt, nei an vaikùs Ad. Vaĩką dabot tai dabar sunkus darbas, verčiau akmenai vartyt Ssk. Nusibosta par dieną prie vaĩko Jnš. Šitie vaikaĩ prie bobutėm labai prilipę Ob. Sėdėk, žiūrėk vaĩko Dg. Reikia vaĩko dairytis Lz. Nepaleisk iš akių vaĩko, kad kur neįkristų Kair. Puodas bėga, vaĩkas rėkia – nė puodą gyt, nė vaĩką augyt (d.) Plk. Bet jau taip visur, kol sviete kūdikiai augo, vargt ir verkt vaikų̃ pirmiausias buvo remestas K.Donel. Tarpais mergelikė rėkdavo nepatenkinta, o dabar – vaĩko kaip nėra Lkv. Vaikas kroka pasikūkčiodamas Kv. Vaĩkas kad rėkia apgesdamas Kair. Vaĩkas bliauna kaip kėkštas Adm. Ne vaĩkas būt, ka anas neišsimurot Dglš. Ne naujyna vaĩkuo sukrokti Rdn. Pareina jau vaikaĩ, parrekina Kp. Tų vaikų̃ pulkas, tai jie kulias kulias! Šmn. Dyki vaikaĩ, laksto kaip briedžiai Yl. Vaikaĩ par kiauras dienas kaip aitvarai laksto Varn. Dykiausi vaikaĩ daba par dienų dienas, darbelio jokio nemato Jnš. A vaĩkuo ožukas į subinikę įlindo? End. Tokio kito išdykusio vaĩko nemačiau LKT76(Krtn). Da aš tokių siaustų vaikų kaip par jum niekur nemačiau Ds. Vaikaĩ pasleidę, neklauso, mokytojus mėgdo Ant. Pagadintas vaĩkas atbulyn eina Slnt. Kaip gyviejai cidabrai kruta juda tie vaikaĩ, kurių nė nutversi, nė suveizėsi Slnt. Pas mum prieina vaikų̃ pilna gryčia Ps. Mes vaikų̃ suejom į trobą ar trisdešimt Šts. Laukdavom kaip kaži ko tų atlaidų, kad i vaikaĩ, kad i užaugę buvom Mšk. Suaugę neužsiimdavo, tik vaikaĩ [kiaušinius] margydavo Kpč. Į talką reikia pakviest vyrų, su vaikaĩs neprasidėk, nieko neišeis Jnš. Vaikaĩ liuobam bėgti plaukyties Yl. Vaikám tik leisk – iš ežero neišlįs Slk. Jau tų vaikų̃ be skaičiaus – viena knypava Sdr. Kurgi vaikai kirbinėm bėga? Ktk. Kap vaikãmu, tai papasakoju Dv. Anas ateit ir klausia vaikúosa, poterius ar moka LKKII201(Zt). Viru viru košę, vaikai atsilošę. Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97. Dum vaikùm kūma buvau Ms. Dovanos turi atitikti vaiko amžių . Vaikai į svečius vedami tik ten, kur taip pat yra vaikų arba jie tikrai laukiami . [Mokyklos] vaikaĩ, žiūrėk, jau su akiniais Gsč. Mokytojas vaikų I. Vaikų vadas H, R, . Vaikų̃ darželis NdŽ. Vaikų̃ lopšelis 1. Vaikų̃ muzikos mokykla MuzŽ. Vaikų̃ konsultacija LKKVIII120. Kokliušas – vaikų kosulys LMD(Sln). Negi lengva tokiam vaikeliùku ūkės darbai dirbt Mžš. Buvau aštuonių metų, vaikiùkas buvau da Žg. Vaikẽli, tu da mažas daiktas, bus, kaip lieps Slk. Aš da vaikùtis: nu, aš galėjau būt kokių devynių metų amžiaus LKT191(Lkč). Vaikáičiai šokinėja aplinkui KI628. Auklė, auklėtoja, vaikaičių merga B782. Vaikaičiai, jūs dar nė žinoti nežinot, iš kur atsiradot M.Valanč. Iš kaimyninių sodybų prisirenka pilni šilai vaikaičių, kai sirpsta vaivorai ir bruknės I.Simon. Veizėk, koks mažas vaikutẽlis Krt. Ot vaikèlis – neina, ir baigta! Pv. Pranis y[ra] dideliai gražus vaikelukas Vvr. O tas vaikelẽlis gražus, garbanoti plaukiukai Jdr. Tas vaikiùkas buvo gyvai kaip tėvas Akm. Toks vaikelùkas, ans teip nenora eiti ankstie gulti End. Nuskriaustas vaikẽlis, ašarėlėm apsipylęs Kp. Nuskuręs vaikiukė̃lis, plaukai pasišiaušę Pc. Aš mažas vaikẽlis kaip pupų pėdelis JD1469. Toj būdelėj piemenaitis, trečių metų vaikutáitis Vrn. Piemenukai, vaikulùkai Dv. Ir mažučiai vaikelėliai neturėjo zabovėlės kaip vištos kiaušinių A.Strazd. Nekalbus vaikelis SD194. Vaikiukas riebus SD310. Vaikučiai rėk’ N. Vaikýtis, vaikùžis, vaikužýtis KI266. Vaikelýtis, vaikytė̃lis, vaikuliùkas, vaikučiùkas, vaikutýtis NdŽ. O brangiausias ir švenčiausias vaike, sūnau Dievo gyvojo MKr7. Jėzus pavadinęs vaikelį pastatė jį viduje jų BtMt18,2. Angelas … teperžegnoj tus vaikelius BB1Moz48,16. Jei notgrįžte ir netapsite kaip maži vaĩkeliai, tad neįeisite karalyston dangaus DP485. Tegul, Viešpatie, meilės nepažįstu tavo, jei aš nenužeminau lėtos širdies savo lygiai kaipo vaikelis prie krūtų motinos, taip dūsaudama dūšia mano numažinos SGII59. Atvedė po tam jop vaikelius, kad rankas ant jų uždėtų ir melstųs Ch1Mt19,13. Buvo atvestas ansai vaikelis Dovydas MP89. Tas vaikas būdamas pagimdytas PK200. | sf. Sd, Dg, Rmš, Brb: Kiba aš maža vaĩkas, kam tos saldainės? Drsk. Tokia vaĩkas, o tep gražiai kalba Dg. Toj vaĩkas žvavi, jau nubudus Pv. Ta vaĩkas mandri, kaip iš rašto šneka Krš. Do vaikù būdama regė[ja]u dūminę pirkią Dglš. Žiūrėk, da pati vaĩkas, o su vaiku eina Plv. Vaĩkas auganti ka buvau, nusigydžiau karpas Šts. Y[ra] toki dora vaĩkas didliai Žlb. Ai ka nedora vaĩkas, ka paleido gamarinę! Rdn. Jy neišdiks, gera vaĩkas [i](anūkė) Azr. Par vis geriausi muno vaĩkas, ana (dukraitė) mun meili, vaišina, neša Krš. Kaip ana vaĩkas mokinsis, ne mokslas jai rūpi Žl. | prk.: Jis suaugęs vaĩkas, jis vaiko protą turi Klvr. Mūsų sodiečiai tebėra vaikai su ūsais Blv. Mūsų tauta buvo vaikas, bet atėjo laikas tapti jaunuoliu, ir todėl ji keičia dievus V.Krėv. ^ Tu esi vyriausia, už tai ir turėtum protingiausia būti, o esi kartais kaip mažas vaikas I.Simon. Kaip tik maži vaikai, nenusilenkia vienas kitam Žem. Suaugęs vyras, o elgiesi kap mažas vaĩkas Vlkv. Iš kalbos kaip vaikelùkas tesi Grg. Ožaukias čia kaip mažas vaĩkas – a nereiks į tą murzą!? Trk. Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir patempė lūpą, ir rauda kaip mažas vaikas Ėr. Valgyk, jei valgai, netevernokias kaip mažas vaikas! Užv. Ot, sakau, tuščia galva, visiškai tuščia liko kaip vaiko (neprisimena dainų) Ds. Nei kosti, nei krokščia – miega kai vaĩkas Švnč. Jis savo ginčija, tai aš kaip prieš mažą vaĩką nutylu – ką tu su senu durnu?! Mžš. Ale teip išdžiūvus, nepanaši nei kiek, rankytės kaip vaikeliùko Slm. Kai sąspara (stambus) vaĩkas Klt. Vaĩkas sveikas kai kiaušinis Klt. Vaikaĩ kaip rutulaičiai, pienu išgirdyti Ggr. Šitas vaĩkas riebus kap kukulis ir sunkus kap kultuvė Mrj. Aš negaliu to vaĩko pakelt: kad sunkus – kaip kaladė! Mžš. Vien vaĩkas kap žliugtas, pamėgyk tu jį pakelt kap alavą Pv. Vaikas kap pumputys Arm. Vaikaĩ buvo kaip arbūzai Ub. Šešetas vaikelių – kaip pupučiai visi Krn. Išblyškęs šitas vaĩkas kaip gaivariukas Užp. Vaikas vaiko darbą ir dirba NžR. Vaikas vaiko nepapenės LTR(Srj). Saulė pilnus pamatus vaikų pripera VP40. Tai vaikas – valgo ir sveikas (juok.) Pšl. Ot vaĩkas – ir bezda, ir sveikas (juok.) Ds. Jauni vaikai – smaili daiktai Sim. Iš mažo vaiko kaip iš vaško nulipdysi ir angeliuką, ir velniuką III381. Vaĩkas bėga – metai slenka, jaunas eina – metai eina, senas slenka – metai leka Gršl. Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša J.Jabl. Sako, reikia vaĩką padengt [per krikštynas] – kūmas duoda pinigų, kūma pirštinaites, ką LKKXIII137(Grv). Kad tu dar nesi mažo vaiko šūdo iššikęs (dar nesuaugai)! Skd. Daug vaikų rankom susikabinę (tvora) LTR(Mrj). Šimtas vaikų vienuose ratuose važiuoja (šukos) Grk. Pakulinis vaikas, taukų sermėgėlė, aukso kepurėlė (žvakė) LMD(Stč). Grinčia be langų, be durų, o pilna vaikų̃ (agurkas) Jon.SD4 kūdikis, naujagimis: Vaikas gimęs SD254. Pelėda rėkia, tai atneš vaĩką, bus mažas vaĩkas [tuose namuose] Svn. Buvo pusė daktaro [močiutė] i vaikùs priimdavo Škn. Bobutė Juzėnienė gaudė vaikus Sv. O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg. Dar mažkickas vaikáitis, tik gimęs Lz. Ir žmona jo vaikeliùką krikštijo Čb. Ginsiam gandrą, ka vaiką neatneštų Sd. Mum boba nešė iš šulnėlio vaikus Kb. Tai buvo amžina bobutė, ba bobom nešdavo ir nešdavo vaikus LTR(Slk). Gema sūnus Dievo mažu vaikeliù DP42. Vaikelium … užgimei KlbIII241 (1680 m. katekizmas).prk. kas mažo ūgio, silpnas: Merga kaip mulas: močia – vaĩkas prieš ją Mžš. Tu gi tai vaikẽlis prieš mane Sdk. 3. R, R87,227, , 114,302, KBII51, K, LsB187, Š, Trkn, Všv, Šv, Kv, Grnk, Smln, Jon, Plv, Al, Vv, Drsk, Vrn berniukas: Mūsų vaikų iš viso buvo trys: mudvi su seseria i vienas vaĩkas Trg. Duktė porą vaikų turi, abudu vaikaĩ Lkč. Du vaikiukai yra: mergaitė i vaĩkas Jsv. Du vaikù turi i mergicą Bb. Tas vienas vaĩkas, keturios mergos Jd. A vaikaĩ, a mergikės paties brolio? Krš. Vaikùtis mirė begimdant, mergaitė apdegė PnmŽ. Domeikų nebuvo nė vieno vaiko, visos mergučės Kdl. Ir mergiotę išsiperėjo [pamotė] tik vieną, vaikų̃ nebuvo, tik viena mergiotė Kp. Galgi čia vaĩkas, čia mergiotė Kvr. Jei tu vaĩkas, būk Jonas, jei mergaitė, būk Marė KzR. Mergaitės tai gerai, o vaikaĩ – tai bet! Mžš. Už vieną mergelę duočiau keturis vaikùs Stl. Mergelės ne, ale vaikaĩ išdykę Pgg. Mergaičių visai nesimokė, vaikaĩ tiktai Snt. Vaikaĩ su vyrais, vyriškiai bernukai, o mergaitės su moterom [prausdavosi pirtyje] Azr. Toks vaikelùkas eina pro šalį Jdr. Vaikelùkas lig trijų metų be kelnių End. Aš anus mylėsu kaip savo sūnus; du yr i abudu vaikelùkai Vvr. Ūlyčios yra pilnos vaikáičių bei mergaičių, ant jos ūlyčių bežaisdančiųjų B525. Ašmą dieną po užgimimui vaikelius appjaustyt įsakyta DP54. Vaikelis SD25. Vaikužis M. 4. R, , K, NdŽ, Skrd, Skdv, Vgr, Pn sūnus: Turėjau tris vaikùs i vieną dukrą PnmŽ. Penkios dukrytės mes buvom i vienas vaĩkas Grnk. Namuose nė vieno vaĩko neturim Bsg. Man buvo vaĩkas, o aš norėjau mergaitės Brb. Gyveno pirklys, neturėjo vaikų, tik dukterį LTR(Skp). Ar sūnų nei vieno neturi? – Bile mergaičių… Vaikų ir per langus prišoks (juok.) Dkš. Kodė tas mano vaikas toks neklauso? Jrb. Vaĩko čia bijot da reikia! Jnk. Ka vaĩkas neženotas, tai Butkiukas, ka būt ženotas, tai būt Butkus Erž. Vaĩkas grįžo iš armijos Jsv. Mano sesers vaikaĩ buvo kareiviai į frontą Plšk. ^ Užteksi vaiko vaikui ir mergelei – taip diktas drabužis J. 5. SD1118, R, R217, , 289, N vaikinas, jaunuolis, jaunikaitis: Duraks, paikas vaĩks, gaspadoriaus savo paklusęs, varnų mušt tuojaus kiek reik su puloku bėgo K.Donel. 6. SD1118, SD238, R172, 229, Lpn103 nesuaugęs tarnas; pusbernis: Iš Lietuvos pirma ateidavo išmintingų mergučių ir vaikų̃ Vlkš. 7. N, NdŽ, Rsn, End, Skdv, Trk, Bsg, Ps, Brž, Strn, Cs gyvulių, paukščių ar kitų gyvių jauniklis: Vaikai žvėrų SD49. Paukščiai savo vaikus pena, lesina . Gyvus vaikus vedantis ŽŪŽ69. O meška vaikùs glūpus murmėdama žindė K.Donel. Didmiškiūs mažai stirnų tėra, šernai didmiškiūs jų vaikus sudrasko Vdk. [Vilkas] vaikám mokint gyvą veda avelę: avelė gi lekia, tai tie vilkiokai jau gaudo, o seniai žiūria Sb. Aveles šėriau, viena liuob tris vaikùs turės, kita keturis Plt. Ta aš iš ano buvau vaĩką (kumeliuką) prisiauginęs Yl. Jau ketvirtais vaikaĩs kiaulė Erž. Peliutė prisiperėjo vaikų J.Jabl. Tai yra duona, kuomi bitės kaip savo vaikus, taip savi pačias pena S.Dauk. Kaip bičių momelė numiršta, tai ir vaikẽliai numiršta Aps. Žąsės vaikus perėjo, gyvatės veisės Akm. Lėlys gi netupi an kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiūro vaikùs Pv. Busilas pririja ir vėl atrija vaikãmi [varles] Lp. Jei busilas meta iš lizdo vaiką – bus badas, jei kiaušinį – bus geri metai LTR(Srj). Ir sėdos in lizdo ir klausia vaikuosà LzŽ. Atbėga ožkelė iš miško – papjauta visi vaikaĩ (ps.) LKT299(Sv). Visos paukštės nešė po vaĩki jam kasdien sulest (ps.) . Toj vištukė kiaušius deda, iš kiaušinių vaikùs veda, mažučius, gražučius, geltonus DrskD 247. Višta vaikùs išperėjo JD391. Paukščio vaikaičių valgydamas neminėk – kirmėlės suės (priet.) Vlk. Šarkele varnele, keli tavo vaikẽliai? Klt. Čyru vyru pavasaris, palikau vaikučiùs nelesytus (d.) Kt. Per gervė, per gervelė, per gervelė vaikučius LTR(Plt). Gegužele, paukštele, nesėdėkie an uožuolo – atskris tavęs vanagelis, papils tavas plūksnas, razbaidys mazkus vaikeláičius LKKII219(Lz). Vaikaičiai R. Dievs … pen varnų vaikus savęsp šaukiančius 241. Idant duotų afierą … porą mėlynkaklių arba du vaikù karvelių DP426. Bei ir stirnos, kurios ant lauko paved, prastoj vaikus, žolei neaugant BBJer14,5. ^ Kaip tik važiuoji per vagą, taip ir pavirsta vežimas, ir kravokis kaip šešalės vaikas I.Simon. Ko žiūrai nei apuokas in savo vaiką? LMD(Graž). Neskaičiuokias kaip kurapka, vaikùs pametusi, dirbk savo, i viskas Pln. Nedejuok kaip karvelis vaikų B780. Papūręs kaip gervės vaĩkas be apžindžio Krž. Supeikė kap katei vaikus LTR(Alvt). Ana marčią ryja (rieja) kaip gyvatė vaikus Trgn. Geria arielką kap meškos vaĩkas Dg. Ko ėsti neduodi, ar aš šunies vaĩkas?! Krš. Ko gi mes – kalės vaikaĩ, kad turiam gert Slm. Ek, tu velnio vaike… J.Avyž. Na, na, parodyk, kirmėlės vaike, kaip tu perlipai sargybinio panosėj [per tvorą]! B.Sruog. Gyvatės vaikas! PnmR. Ir pelėda giria savo vaikùs An. Ir pelei savo vaikaĩ gražūs Vrn. Ir varnai savo vaikas gražus LTR(Vb). Jis iš gyvatės vaiką išprašytų Pn. Kur vilkas vaikùs veda, tai iškados nedaro Nm. Tokie šabakštynai, kad nė vilkas vaikų̃ nevedžiotų Lkv. Koks paukštis nededa kiaušinių, bet vaikų turi? (šikšnosparnis) Sim. Iš vieno dėjimo dešimt vaikų (bulvė) LTR. Šalyj kelio ant krantelio gamula vaikus veda (pirkia su žmonėmis) LMD(Klvr). Kalelė išvaro iš papečio vaikus (žarsteklis) LTR(Jrg). Visos šakos su lizdais, visi lizdai su vaikais (ąžuolas) Pnd. Augo ąžuolas ąžuolinis, šakos šakotinės; ir tos šakos su vaikais, ir tie vaikai su vardais (kanapė) LTR(Užv). 8. Bdr, Tl maloninis kreipimasis į suaugusįjį ar pertaras: Vaĩkai, skubykitės, ant vakars jau prisiartin; o rytoj reikės pamaži dalgius pasiprovyt K.Donel. Eik, vaikè, namo Dglš. Aš tau, vaikè, obuolių pridėsiu Dglš. Aš tau, vaikiẽ, padarysiu vyžas! LKT186(Čk). O kab, vaikè, stalavojatės? LKKXI171(Zt). Vaĩke, kruopą inkaisk (užkąsk) LKKXI170(Zt). Grėtele, vaikuži, dabar nebegalvok apie skolų grąžinimą I.Simon. Vaikùčiai, baisu klausyt, kas dabar par žmonės! Jrb. Su mūšiu, vaikùži, nieko nepadarysi Pj. Koks buvo, vaĩkeliai, laikas, kad jo nesulaukt Prl. Vaĩkelia, aukselia, ką čia kalbi niekus! Drsk. Vaĩkeli, dukrele, sergu Dg. Ką tu, vaikẽli, padarysi Rs. Visai, vaikalì, blogai – iš lovos nebeišsiropštu Rdn. Vaikeliùk, tu tokia jauna, o teip karštai imies bartis Kp. Ar aš, vaĩkelis, dasnešiosiu Kalviuosna [pieną]?! Kpč. Ir neklauskit, vaikeliùkai, kas te buvo LKI342(Lkm). O tai dėkui, vaikuliùk, kad pamačijai Al. Nu einam, vaikulẽli, biškį dirbti Trk. Nenusimink, vaikeleli! Ad. Kur tu benulėksi, vaikalì, tą patį rasi visur Trk. Vaikẽliai, ką vieną vaiką turi, tai geriau nei vieno Ign. Sakau, čia ne kriautuvė, vaikelì muno Trg. Jūs, vaikẽliai, galėtumėt išgert abidvi Žg. Valgai, vaikẽliai! Grv. Vai žente ženteli, vai vaikeli, jau mano dukrelės seniai nėra LLDII143(Dg). ^ Oi vaikali, neveiku yra Eirogalos kalną įlipti VP36. Kur eisi, vaikalì, ten savi atrasi Yl.bažn. dvasios vadovo kreipimasis į sekėjus: Eikit manęsp, mano mieli vaikeliai MP153. Liaupsinkite, vaikeliai, Viešpatį savą DK2. Tuogi sugrįškiat jūs, atpuolantys vaikai, tada eš jus gydysiu jūsų neklausymą BBJer3,22. Vaikeliai, dar trumpą laiką aš esu su jumis SkvJn13,33. 9. prk. tam tikros aplinkos, aplinkybių sąlygotas asmuo: Praėjusio amžiaus vaĩkas . Visi mes esame gamtos vaikai, tad nebjaurokime jos sp. Mes – miško vaikaĩ Ds. Baisiai patiko su tuo taksi važiuot, Dieve gink, laukų vaĩkui Žg. Ir kaip jam sekasi, laimės vaikui! . Tikėkite į šviesą, kad būtumėte šviesos vaikai SkvJn12,36. | Baravykas su kazlėku – minkšto sniego, šilto lietaus vaikai sp. 10. vegetatyvinio dauginimosi svogūnėlis: Gražesnės stambiažiedės kardelių veislės išaugina labai mažai vaikučių . Prieš sodinant nuo vaikelių labai atsargiai pašalinami tankūs žvynai .iš tokio svogūnėlio pirmus metus augantis augalas: Vaikeliams nereikia leisti žydėti sp.vaisiaus prielipas: Bekasdama tai bent bulbę radau – su septyniais vaikaĩs Rs. 11. kiaulės pūslė su įkišta plunksnos rėksnele: Piemuo vaĩką rėkdo Ds. Berniokas su vaikù ažupečy kvėkčioja Ds.
◊ Grìgo vaikáms užtèks labai daug (prigaminta): Košės Stasiu reikia palikt. – Oi, da Grìgo vaikám užtèks Mžš.
kìškio vaĩkas [i]pavainikis: Ė, kiškio vaikui vis duona ažanty (jis slapta augintas) Ds.
krìkšto (krikštų̃ J, Klvr) vaĩkas NdŽ krikštavaikis.
kur̃ velniaĩ vaikùs pẽri (vẽda Jnš) apie pelkėtas, neišbrendamas, negyvenamas vietas: Atsidūrė tę, kur velniai vaikus peri Ss. lãpės vaĩkas pavainikis: Jinai lãpės vaĩkas Smn.
ne (kieno) vaikaĩ, ne (kieno) pùpos nerūpi (kam): Žinoma, mum kas: ne mūsų vaikai, ne mūsų pupos, bet visgi… A.Vien.
pélkių vaĩkas Brs išdykėlis.
šãkalio vaĩkas Jnš, Užp kas niekam nevertas, nenaudėlis: Ar aš, tete, šãkalio vaĩkas, ka ma[n] mažesnę dalią skiri? Skrb. O ko aš, ar šãkalio vaĩkas? Ir aš galiu grėbt [šieną] Brž.
vaikų̃ dárbas (žaidìmas) nerimtas užsiėmimas: Stato ir griauna, tai vaikų̃ dárbas Jnš. Tai, ką mes matome, yra vaikų žaidimas .
vaikų̃ kurpùtėse užuomazgoje, pačioje pradžioje: Pas mus da viskas yra vaikų̃ kurpùtėse Smln.
vė́jo vaĩkas
1. NdŽ vėjavaikis: Nežinai, kokia iš manęs vėjo vaikas! S.Nėr. Vėjo vaikas vėjais eis Gdž.
2. Upt, Pg kankorėžis: Eglės viršūnė[je] supas vė́jo vaikaĩ Všk. Kiek vė́jo vaikų̃ prikrito! Blnk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.